Meditacijos istorija
Ankstyviausi dokumentuoti išrašai, kuriuose minima meditacija atkeliauja iš Vedantizmo, vienos iš Hinduizmo tradicijos, kilusios iš Indijos, kuri siekia 1500 m.pr.m.e., tačiau istorikai mano, kad meditacija ištakos siekia dar senesnius, Vedų (5000 m.pr.m.e.) laikus.
Meditacija – tai septintasis laiptelis karališkoje, 8 pakopų, Raja jogos tradicijoje. Raja jogos terminą pirmą kartą panaudoja, Swamis Vivekananda 1896 m., kurio knyga “The Raja Yoga” per naktį tapo klasika vakaruose. Tačiau pati jogos sistema ir pagrinidis jogos tekstas “Yoga Sutras”, kuriame aprašoma meditacijos praktika, datuojama 500 m. pr. m. e., kurią susistemino Indijos išminčius Patanjalis. Tuo pačiu laikotarpiu buvo parašyta Bhagavadgyta , kurioje aprašoma jogos filosofija, meditacija ir dvasinio gyvenimo praktika. 600-500 m. pr. m.e. įvairios meditacijos praktikos pastebimos Taoizme ir Budizme.
Vėliau meditacijos praktika išplito į kitas Vakarų kultūras, Platonas sukūrė meditacines technikas, tačiau jos nebuvo lengvai integruojamos į krikščionišką tikėjimą. Apie Meditaciją rašė Markas Aureijus.
Joga ir Meditacija
Meditacija tai viena iš esminių jogos praktikų tikslų. Jogos asanos (fiziniai pratimai) yra tik labai nedidelė jogos praktikos dalis. Kūnas – yra proto išraiška, todėl kūnas turi būti išmankštintas ir pasiruošęs meditacijos praktikai. Asanomis mes ruošiame kūną, kad galėtume netrikdomi išsedėti meditacinėje pozoje. Sukontroliuoti ir disciplinuoti klajonantį protą yra labai sunku. Todėl joga siūlo pradėti šį darbą nuo fizinio kūno pratimų, kuriuos įvaldę galėsite lengviau valdyti savo protą. Taip pat bus lengviau išsedėti formalioje meditacijos pozoje (sukryžiavus kojas, tiesiu stuburu – apie tai skaityti toliau) ilgesnį laiką.
Meditacija išlaikė savo natūralią formą, tačiau įvairių meditacijos techikų ir būdų su laiku vis daugėjo. Patys meditacijos principai ir nuostatos išliko nepakitusios, tai primena, kad pats žodis meditacija – reiškia transcencenciją (angl.“transcend” – peržengti). Meditacijose mes transcenduojame (peržengiame) tai kas laikina, ribota, ugdome stebėtoją ir prisiliečiame prie savo tikrosios esaties, tai kas iš tikrųjų esame.
Savęs pažinimas – pats sunkiausias pažinimas, tačiau tik pažindami save, savo tikrąją esatį, kuri yra beribė ir amžina, išsilaisviname iš proto veiklos, kuri sukuria kančią.
Meditacijos nauda
Šiandieniniame vaizdais ir garsais apkrautame pasaulyje, kai išlaikyti dėmėsį ilgą laiką darosi vis sunkiau, koncentracija ir susitelkimas yra vieni iš svarbiausių savybių,kurias turėtume ugdyti. Sekmės paslaptis – vieno darbo darymas vienu metu, tačiau dėl nuolat blaškomos aplinkos ir negebėjimo susikaupti, sunkiai išlaikomas demesys ir negebėjimas koncentruotis, veda prie energijos trūkumo. Mūsų dėmesys ir yra energija. Kur nukreipaime dėmesį, ten ir atiduodame energiją. Meditacija- padeda lavinti koncetraciją, išlaikyti dėmesį, lavina susikaupimą, atidumą, sąmoningumą, kadangi pereiname į “flow” (angl. srauto) būseną, prisipildome daugiau energijos.
Meditacija ilgina gyvenimą
Mokslininkai atskleidė, kad mūsų ląstelių senėjimo procesai tiesiogiai siejasi su telomerų — trumpų DNR atkarpų, sudarytų iš baltymų — ilgiu. Telomerai randami chromosomų galuose ir dažnai vadinami mūsų chromosomų apsauga, nes ląstelei dalijantis būtent jie yra atsakingi už genetinės informacijos saugojimą.
Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelei, telomerai trumpėja, ir žmogus sensta. Bėgant metams, tai vyksta natūraliai. Kai telomerai pasidaro per trumpi, ląstelės praranda sugebėjimą dalytis ir atnaujinti kūno audinius, kurie nuo jų priklauso. Meditacijos tyrimų metu pastebėta, kad žmonės kurie reguliariai medituodavo turėjo ilgesnius telomerų rodiklius, negu tie kurie nemeditavo.
Meditacija didina intelektą ir sąmoningumą
Meditacijos metu ugdomas intelektas ir didinamas sąmoningumas. Medituojant tikslas nėra tapti kuo geresniu medituotoju, meditacijos tikslas- gerinti gyvenimo kokybę paliečiant visas gyvenimo srytis. Gebėdami nuraminti protą, atsitapatindami nuo balsų viduje, ukgydami koncentraciją, tampate sąmoningesni, o tai daro įtaką visoms jūsų gyvenimo sritims.
Pagrindinės kančios priežastys kyla iš susitapatinamas su laikinais objektais – kūnu ir protu (mintimis). Meditacija padeda transcenduoti ir peržnegti tai kas laikina atpažįstant savo tikrąją ir amžiną prigimtį. Meditacija – tai kelias į Savęs pažinimą.
Kuo meditacija skiriasi nuo vedančiosios meditacijos
Formali meditacija (toliau meditacija) yra proto sutelktis, proto transcendavimas ir savo tikrosios esaties suvokimas. Jeigu norime pajausti tikruosius meditacijos vaisius turėtume savo valios pastangomis skirti laiko formaliai meditacijai. Šios meditacijos metu, meditaciją atliekame savo pastangomis, be kitų vedimo, valios pastangomis patys prisiliečiame prie tikrosios meditacijos esmės. Kad ir kaip norėtume, kad būtų kitaip, tačiau Savęs pažinimo kelią tenka nueiti patiems.
Vedančioji meditacija, yra meditacija, kuomet mane veda kitas žmogus (jo balsas), tai gali būti įrašas arba grupinė meditacija su kito žmogaus pagalba. Tai įrankis padedantis žmogui pereiti į parasimpatinę nervų sistemą (kur vyksta atsipalaidavimas, ramybė), mažinti kortizolio (streso hormono) kiekį organizme, koncentruoti dėmesį, atpalaiduoti mintis.
Vedančiosios meditacijos padeda išlaikyti gerą emocinę būsemą ir paleisti susikaupusias emocijas. Vendančiūjų meditacijų metu žmogus atsipalaiduoja ir pereina į teta smegenų bangų dažnį, tai gerina kognityvines funkcijas, tampa lengviau pajausti teigiamas emocijas tokias kaip džiaugmas, dėkingumas. Daugiau vedančiųjų meditacijų galite rasti čia.
Skirtumas tarp vedančiosios meditacijos ir formalios meditacijos yra tas, kad žmogų veda kitas (žmogus, balsas) ir jam pačiam reikia idėti mažiau pastangų.
Kadangi formalios meditacijos arba meditacijos tikslas yra savęs pažinimas, atskyrimas to kas tikra nuo netikra, ir vienio suvokimas, vedančioji meditacija, negali padėti pasiekti šių transcendentinių tikslų, kadangi protas yra nuolatos nukreiptas ir vedamas.
Protas yra sąlygotas laiko, erdvės ir pojūčių. Todėl formalios meditacijos būdu sutelkiame jutimus į vidų, kad protas lengviau nurimtų ir jį lengviau būtų transcenduoti. Aukščiausios tiesos gali būti suvoktos tik transcendavus trimatį lygmenį, kurį sukuria mūsų protas ir jutimai.
Formali ir neformali meditacija
Formali meditacija tai reguliari praktika kurią atliekate kiekvieną dieną suplanuotu laiku. Tai įprasta praktika, kuri tampa gyvenimo būdų.
Nepamirštame pasirūpinti savo fiziniu kūnu – švara, mankšta, maistu – tai kaip įprastai įsivaizduojame rūpestį savimi. Tačiau reikia nepamirši,kad be fizinio kūno, taip pat turime ir dar 6 kitus, vadinamus subtiliaisiais ( tai eterinis, astralinis (emocinis), mentalinis, kauzalinis, budhi, atmos). Šiuose subtiliuosiuose kūnuose kaupiamos mūsų mintys ir emocijos arba konkrečiau įspaudai (įsitikinimai/samskaros), todėl turime pasirūpinti ir šiais kūnais. Meditacija – tai būdas pasirūpininti ne tik fizine, bet ir emocine, mentaline ir dvasine gerove.
Neformali meditacija tai meditacija kurią galime atlikti pavyzdžiui vaikštant arba valgant. Tam reikia koncentracijos ir sąmoningumo, kadangi dėmesys turi būti nukreiptas į tai ką tuo metu darote.
Meditacija valgant:
Kai valgote neužsiimkite jokiu kitu veiksmu kaip tik valgymu. Valgykite sąmoningai, pajausdami kaip paimte maistą iš lekštės, dedatės jį į burną, pajauskite jo skonį, poskonį. Sąmoningai pastebėkite kaip didėja sotumo jausmas. Pagal Ajurvedą (seniausią medicinos sistemą) valgyti turėtume iki pirmo atsirūgimo. Atsirūgimas tai ženklas, kad skrandis prisipildė tiek,kad maistas būtų lengvai suvirškintas. Tačiau dažnai atsirūgimo nepastebime dėl dėmesingumo stokos, tuo pačiu metu padidėja rizika persivalgyti.
Meditacija vaikštant:
Išeikit pasivaikšioti ir sutelkite dėmesį į tai ką darote. Sąmoningai atlikite žingsnius, jauskite kaip dedate kojas ant žemės, jauskite kūną ir judesius. Jeigu protas įsitraukia į galvojimą sutelkite dėmesį į kvėpavimą, stebėkite gamtą, aplinką.
Dinaminė meditacija:
Šios meditacijos praktikos siejamos su Indijos išminčiumi ir mistiku Osho, kuris sukūrė dinamines meditacijas specialiai aktyviems vakariečių protams. Viena iš tokių meditacijų, vadinama Osho dinaminė meditacija – ne tik padeda paleisti susikaupusias emocijas, įtampas, stresą, taip pat atskleisti savo potencialą per judesį, šokį, išeiti iš suvaržymų, ribojimų, baimių, išsilaisvinti iš elgesio šablonų. Dinamines meditacijos įprastai praktikuojamos renginiuose arba stovyklose, išmokus galima jas atlikti ir patiems namuose su garso takeliu.
Kaip pradėti medituoti?
Prieš pradedant medituoti mes turime išsiugdyti sugebėjimą pažvelgti į savo protą ir jo veikimo principą. Stebėti protą – nelengva užduotis ir jam tai nepatinka. Protas tai nėra mūsų smegenys, protas yra visame kūne ir susideda iš sąmonės ir pasąmonės. Jo išraiška – mintys, daro įtaką mūsų emocijoms, o šios įtakoja mūsų veiksmus (mintis->emocija->veiksmas). Jei nebūtų proto, niekas neapribotų žmogaus laike ir erdvėje. Net laikas ir erdvė yra ne kas kita, o mūsų minties galios apraiškos.
Protas yra valdomas penkių juslių, tai yra regos, klausos, uoslės, ragavimo ir lytėjimo (Njana indrijas), dėl to meditacijos praktikos metu, mes šias jusles nukreipiame į vidų, taip padedame labiau pažaboti protą, užmerkiame akis ir sutelkiame savo jusles į vidų. Viską ką mes patiriame – patiriame per protą, akys ar nosis yra tik organai. Dėl to meditacijos tikslas yra valdyti protą, kuo labiau sutelkti ir jo suvokimo galią panaudoti žmogaus prigimties paslaptims atksleisti. Iš prigimties protas yra labai neramus ir kas akimirką yra veikiamas įvairių dirgiklių (vaizdo, garso, minčių) gaunamų per jutimus. Todėl mes norime atitraukti protą nuo juslinių objektų, pakeisti jo judėjimo kryptį iš išorės į vidų, atriboti jį nuo trikdančių dirgiklių ir nuolat jį kontroliuoti, neleidžiant jam užgožti esaties.
Keletas žingsnių padedančių pasiruošti meditacijai:
- Vieta: susiraskite ramią, niekieno netrukdoma vietą kur atliksite meditacijos praktiką. Tai nebūtinai turi būti atskiras kambarys ar ištaiginga vieta. Galite paskirti sau jaukią kambario dalį, svarbiausia atskirkite ją nuo likusios dalies, galite patiesti kilimėlį, pasidėti pagalvėlę ant kurios sedėsite. Apgaubkite šią vietą jaukumo ir tai kas jums suteiktų ikvėpimo praktikai. Galite pasistatyti šalia altorių, pasidėti jus įkvepiančių dievybių statulėles arba mokytojo portretą, kuris jus įkvėps praktikai ir padės protui nurimti. Susikurkite ramią, jus įkvepiančią aplinką kur vos tik atėjus, protas jau žinos, kad čia turės nurimti.
- Laikas ir trukmė – formaliai geriausia meditacijai skirti laiką ryte ir/arba vakare. Laikas svarbus aspektas meditacijos praktikai, kadangi dienoje vyrauja skirtingų savybių energijos. Ankstus rytas ir vėlyvas vakaras yra pripildyti satva (tyros, ypatingos) energijos, kuri gali sustiprinti praktiką. Reguliarumas svarbiausia, geriau kasdien medituoti po 5 minutes, nei vieną kartą per savaitę 30 min. Todėl skirkite laiko sau, savo praktikai. Upanišadose (t.y. Vedanta- baigiamoji Vedų dalis) teigiama,kad svarbiausia žmogaus pareiga – užsiimti Dievu. Sakoma,kad malda – tai kai kalbamės su Dievu, o meditacija kai Dievas klauso mūsų.
3. Meditavimo poza – pagrindinė formalios meditacijos poza – sedėjimas sukryžiavus kojas (arba lotoso poza) rekomenduojama ilgą laiką praktikuojantiems žmonėms, tačiau pradžiai galite sedėti ant kulnų jei jums patogu, galite sedėti ant kedės ir įsitaisyti patogiai kaip jums norisi, galite atsiremti į sieną ir pasidėti už nugaros pagalvėlę. Svarbiausia, kad stuburas būtų tiesus, kadangi stubure esančiu energetiniu kanalu (Sushumna) keliauja gyvybinė energija (Kundalini). Galima medituoti ir gulint, tačiau taip didėja tikimybė užmigti 🙂
4. Dėmesio sutelkimas – atsisėdus meditacijos pozoje, savo vidinį žvilgsnį galite sutelkti į vieną iš pasirinktų centrų. Kaip jogos mokytojas Swamis Šivananda rekomenduoja, patartina sutelkti dėmesį į širdies centrą arba tašką tarp antakių. Abiem atvejais veidas ir kūnas turi būti atpalaiduoti, leiskite sau intuityviai pasirinkti kuri proto sutelkties vieta jums labiau priimnesnė ir leiskite protui nurimti šiame centre. Taip pat galite pasirinkti bet kurią kitą jums priimtiną vietą savo vidinam žvilgniui apsistoti.
5. Proto nuraminimas – protui nuraminti pasitelkiame šiuos būdus:
- Kvėpavimas – pradžiai sutelkite dėmesį į kvėpavimą. (Dėl to prieš meditacija rekomenduojama atlikti kvėpavimo pratimus arba keletą minučių giliai sąmoningai pakvėpuoti) Giliai įkvėpkite jaučiant kaip pilvas išsipučia ir pilnai iškvėpkite jaučiant kaip pilvas prisitraukia prie nugaros. Su laiku kvėpavimas turi tapti vos pastebimas. Rimstant kvėpavimui rimsta ir protas.
- Mantra – Formalioje meditacijoje, proto nuraminimui naudojamos mantros. Mantra išvertus iš sanskrito kambos yra proto išlaisvinimas. Tai garsas padedantis sutelkti protą, taip pat kiekviena mantra turi atitinkamas savybes, pavyzdžiui “Om Namah Sivaya” – tai transformuojanti Šivos mantra, o “Om namo bhagavate Vasudevaya“meilės ir Dieviškumo Krišnos mantra. Šios mantros vadinamos Sarguna mantromis (su savybėmis), taip pat galima naudoti Nirguna (be savybių- absoliučias mantras), tokias kaip “Soham” arba sakralūjį visatos garsą “Om“. Svarbiausia mantrą derinti su kvėpavimu.
6. Koncentracijos objektas. Formaliai meditacijai svarbu pasirinkti koncentracijos objektą, kuris padės išlaikyti protą sukoncentuotą. Prieš meditaciją turi būti koncentracija. Koncentracijos objektas gali būti išorinis – pavyzdžiui: žvakės šviesa, mokytojo ar dievybės nuotrauka, kvėpavimo skaičiavimas. Taip pat gali būti vidinis – dėmėsio sutelkties centre pasirinkite jus įkvepiantį objektą, galite vizualizuoti protą pakylėjantį objektą – tai gali būti šviesa, meilė, dievybės forma, angelas, visatos energija, kvantinis laukas- tai jums priimtinas tikėjimo objektas.
Keletas patarimų:
- Jei nervų sistema yra smarkiai išbalansuota ir proto veikla aktyvi, prieš pradedant medituoti, pirma turime nuraminti išbalansuotą nervų sistemą. Iš simpatinės nervų sistemos pereiti į parasimpatinę, tam labiausiai padeda kvėpavimo pratimai. Pasinaudokite keletą kvėpavimo pratimų, pavyzdžiui – Kapalabhati (pumpuojantis kvėpavimas) arba Anuloma Viloma (pakaitinis šnervinis kvėpavimas) ,kad nuraminti nervų sistemą, sugryžti į homeostazę (ramybės būsena).
- Nevertinkite savęs neigiamai, jeigu pradžiai jums neišeina, nesilyginkite su niekuo kitu, nespauskite savęs per smarkiai. Kiekvienas esame unikalus ir įpatingas. Vien tik tai ,kad norite pažinti ir bandote jau yra progresas dėl kurio galite save pagirti. Priimkite save ir leiskite sau jausti įvairius jausmus, tačiau taip pat išlaikykite disciplina, tikslą, prisiminkite kodėl svarbu praktika ir nepasiduokite proto nuklydimams ir apatijai.
- Jeigu jaučiate, kad slegia emocinis krūvis, įtampa, nelaikykite emocijų, leiskite sau konstruktyviai jas išreikšti. Tam padeda sąmoningo kvėpavimo sesijos- rebefingas. Taip pat emocijų paleidimo meditacijos, dinaminės meditacijos. Dienoraščio rašymas – išrašykite savo jausmus, mintis ant popieriaus vietoje to, kad kauptymėte jas savyje.
- Išbandykite grupines meditacijas, jogos centruose, stovyklose. Medituojant grupėje sukuriama aukštų vibracijų energija,kuri praturtina kiekvieną grupės narį.
- Kadangi meditacija yra septintasis Raja jogos laiptelis, naudinga atkreipti dėmesį ir į pirmus du kas yra savitramda (Yama) ir saviugda (Nijama). Archajinėse jogos mokyklose tik praėjus Yamas ir Nijamas buvo mokoma meditacijos. Yamos ir Nijamos tai etikos ir moralės normos kurios reikalingos kiekvienam einančiam savęs pažinimo keliu. Tai pagrindas be kurių meditacijoje sukaupta energija gali būti išvaistoma , o tvirtas stuburas padeda ugdyti įveikti proto troškimus, instinktus ir aistras.