KĄ DOVANOJA TYLA

Viena iš didžiausio streso priežasčių – triukšmas. Gyvenant miestuose triukšmas dažnai supa kasdienybėje – automobiliai, televizija, prekybos centrai, aplinkinių šurmulys o taip pat ir mūsų pačių klegesys. Papildomi neigiami veiksniai – didžiulis informacijos srautas ir reakcijos į jį. O jei  net nekalbame, galvoje nuolat tauškia mūsų protas. Šiuo atveju padeda tylos praktika.

“Tyla kaip indas, kuriuo ištroškęs gali pasisemti gėlo vandens; dubuo, iš kurio badmirys gali numalšinti alkį ir pasisotinti.”  A. Maceina

Tyla žmogui reikalinga lygiai taip pat kaip ir grynas oras, fizinis aktyvumas, valgis ir malonios emocijos.

Dieta protui

Maistas suteikia mums energijos ir sveikatos, tam tikri maisto produktai gali apmalšinti skausmą, nuslopinti įtampą ar net pagerinti nuotaiką. Viską ką mes matome, girdime, liečiame, užuodžiame – vadinama sensoriniu maistu ir tai yra net svarbiau negu tai ką dedame į burną. Jeigu mes į save dažnai kemšame nesveika sensorinį maistą, tai greitai užteršiame organizmą, dirginame savo protą, išmušame organizmą iš balanso ir sukeliame sistemos disbalansą. Dėl šių priežasčių labai svarbu  išlikti dėmesingu aplinkoje, atkreipti dėmesį į tai kokį sensorinį maistą vartojame.

Jeigu jaučiatės išsekę, pilni nemalonių emocijų, galbūt jaučiate stresą, nerimą, įtampą – pagalvokite ir paklauskite savės – kokią informaciją – filmus, laidas,  ką skaitėte – kokius socialinių tinklų įrašus, per pastarąsias tris dienas. Ar ši informacija jus praturtino ar išsekino ir buvo bevertė? Ar ši informacija jums bus naudinga ateityje ar buvo verta  kažkam atiduoti savo brangiausią turtą – savo dėmesį? Ar jaučiatės persivalgę ar alkani? Sąžiningai atsakydami į šį klausimą suprasite ar jūsų “informacinis -sensorinis” maistas yra kokybiškas ir jeigu ne, priimkite sprendimą, kuo norite maitinti save ateityje? Atlikdami tokią reviziją, pasirūpinsite savo sveikata.

Norėdami gyventi sveikai dažnai eksperimentuojame ir valome organizmą įvairiais būdas– nuo cukraus, greitųjų angliavandenių pertekliaus, pasninkaujame. Tikriausiai pastebėjote, kad atsisakę tam tikrų produktų, pabadavę ar apriboję mitybą, imate jaustis lengvumą, emocinį pakylėjimą. Lygiai taip pat organizmą veikia ir informacinė dieta. Kiekvieną dieną mus veikia begalė garsų, vaizdinių. Mūsų protas užterštas, perkrautas, jį būtina reguliariai valyti, leisti atsikvėpti, paleisti baimes ir nerimą, kurių prisikaupia mūsų sąmonėje.

Kaip tai padaryti?

Bent vieną dieną visiškai nesinaudokite internetu, nežiūrėkite televizoriaus, neklausykite žinių, neskaitykite knygų. Jei pavyks išgyventi be interneto, spaudos ir televizijos, praleisti dieną be pokalbių (net su artimaisiais) pastebėsite didžiulę naudą savo  emocinei būsenai, sveikatai, dėmesingumui. Tam geriausiai likti vienumoje. Greitai pastebėsite, kad jūsų galva šviesėja, mintys tampa ramesnės, galite jas stebėti, jos nebesukelia streso ir be jų lengvai galite išgyventi, jūsų organizmas atsikrato daugybės informacinių šiukšlių.

Jei protas nesustoja  galvoti

Nors ir atsiriboję nuo išorinio triukšmo galite pastebėti,kad jis vis tiek sklinda, tačiau iš vidaus. Netgi atsiriboję nuo išorinių dirgiklių, mūsų galvoje nuolat vyksta vidinis dialogas, mintys be paliovos seka viena po kitos. Žmonės vieninteliai turi galimybę  ruminuoti, tai nuolatinis tų pačių minčių mintijimas arba minčių “atrajojimas”. Nuolatos permąstydami tą pačia informaciją tiesiog sekiname save emociškai ir taip keliame sau stresą. Galime ramiai sedėti vieni saugiuose namuose arba šiltai gulėti lovoje, o viduje mintys kuria stresinę būseną, kadangi kūnas neskiria realios situacijos nuo įsivaizduojamos, kūnas gauna signalus iš centrinės nervų sistemos,kad turime būti pasiruošę “kovoti, bėgti arba gintis”, nors jokio realaus pavojaus nėra. Mūsų pačių mintys gali mus gydyti arba  sukelti mums stresą ir sargdinti.

Vienas veiksmingiausių būdų nutildyti vidinį dialogą yra meditacija ir tylos praktika. Medituoti reiškia ilsėtis savyje, pajusti šią akimirką. Leisti viskam vykti taip, kaip vyksta, nieko nekontroliuoti ir priimti esamą akimirką, tuomet išnyksta ego – vidinis skirstytojas, kuro pareiga- atskirti. Galime atrasti ryšį su aukštesniuoju aš. Meditacija suteikia poilsio o tylos praktika pripildo vidinį resursą.

Tylos praktikos metu taip išlaisvinsite dėmesį, kad pajėgsite jį išlaikyti sutelktą į esamą akimirką, kuri yra vienintelis esamasis laikas. Būtent dabar yra laikas, kai mes gyvename. Niekas negyvena vakar ar rytoj, mes gyvename dabar. Tylos praktikos nauda yra grynas, skaidrus, išvalytas protas.

Tyloje gimsta harmonija

Intuicija kyla tada kai pagaliau nuraminame savo protą, tuomet galime išgirsti savo širdį. Būdami su savimi, tyloje pradedame pažinti save labiau , savo poreikius, ateina atsakymai, sprendimai į pačius sudėtingiausius klausimus, jie ateina tarytum savaime, pasidaro aišku kokį sprendimą priimti, kaip galiu susikurti laimę ir kad ji visą laiką buvo čia, tereikėjo nutildyti protą. Laimės šaltinis yra ramus protas. Dėl to tylos praktikos metu vienas iš naudingiausių įrankių yra meditacija – meditacijoje patiriame sąmoningumą, protas nurimsta, paleidžia senas mąstymo schemas.

Buvimas tyloje tik su savimi padeda geriau perprasti asmeninius poreikius, o daugelis problemų nebeatrodo neišsprendžiamos, nes atsikratoma papildomos ir dažnai klaidinančios informacijos.

“Tada tik ir suvokiam, kas iš tikrųjų yra dvasinis gyvenimas. Tai ne vienoks geras darbas vietoj kitokio, ne gyvenimas kokioje nors vienoje vietoje, užuot gyvenus kitoje, ne vienokios maldos vietoj kitokių. Tai netgi ne kažkokia ypatinga psichologinė permaina sieloje. Tai tiesiog visos mūsų esybės tyla iš pagarbos Dievui.” Th. Merton

Tylos praktikavimo nauda yra neįkainojama.

• Valios ugdymas. Pastangos formuoja atsparumą, tai gerina imunitetą – sveikatą.
• Proto išvalymas nuo negatyvių minčių, kurios sukelia nemalonias emocijas – negatyvumo išvalymas.
• Emocinės, mentalinės ir psichinės energijos atstatymas.
• Atsparumas nerimui, stresui, kasdienybėje, kadangi išmokstama atrasti erdvę tarp stimulo ir atsako, nebereaguoti kaip anksčiau ir  rinktis savo reakcijas
• Nurimus protui, išsaugojama didžiuliai energijos resursai- taip išsaugoma gyvybinė energija, kuri gali būti skirta kūrybai, gyvenimo mėgavimuisi, santykių harmonizavimui
• Lavinamos charakterio ypatybes tokias kaip dėmesingumą, koncentracija, klausymasis, pastabumas, sąmoningumas
• Atrandami atsakymai į klausimus- ko aš noriu gyvenime? šie atsakymai visada yra giliai mumyse, tiesiog neleidžiame jų išgirsti. Taip suprantame savo norus ir atskiriame juos nuo kažkieno primestų norų.
• Galime atsakyti sau į klausimą: „Ar aš gyvenu savo gyvenimą, ar gyvenu pagal kažkieno primestą scenarijų?
• Būdas atstatyti organizmo atsargas, atsiribojant nuo nereikalingos informacijos.

Ką geriausia atlikti tylos metu: kvėpavimo pratimus, jogą, meditaciją. Tylos stovykla – tai galimybė atsiriboti nuo išorinio pasaulio kur gamta pati savaime globoja ir gydo, taip pat atliekant įvairias praktikas skirti laiko sau.Tylos praktikos jogos stovyklose suteikiama galimybė ne tiktai maitintis sveikai, lavinti kūną ir subalansuoti protą, bet ir išbandyti jogos praktikas, atlikti įvairias meditacijas, išmokti kvėpavimo pratimų, kuriuos nusinešite į kasdienybę, išmokstama apie save, giliose saviugdos paskaitose, įgaunama žinių , įrankiu kaip padėti sau. Po tokių stovyklų daugelis žmonių pajunta postūmį ne tik sveikiau gyventi, bet ir siekti aukštesnių saviraiškos tikslų.

Artėjančios tylos stovyklos:  www.ausraka.com/renginiai

Terapinis tylos efektas

Tyloje kiekvienas galime atrasti savo vidinį mokytoją , kuris vienintelis realiai gali padėti kiekvienam susivokti sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, perprasti tikslus. Joks kitas žmogus  negali to padaryti už mus. Tačiau neįmanoma išgirsti vidinio balso, kai trukdo išorinis ir vidinis triukšmas.

Tylos praktikos metu apsivalo pasąmonė. Tik po to atsiveria subtilesnės patirtys, kai dingsta baimės, prisirišimai, apima ramybė ir vidinis džiaugsmas, kuriam nebereikia išorinių stimulų, ateina suvokimas,kad visa tai galiu susikurti aš pats. Žmogus pradeda geriau pastebėti ne tik savo vidines būsenas, bet ir aplinką, jį supančius žmones, daiktus, jų tarpusavio darną. Pamažu aprimsta poreikis teisti, vertinti, įvardinti žodžiais, ateina priėmimas ir aiškumas gyvenime.

Tylint svarbu tampa tai, ko kasdieniame gyvenime dažniausiai nepastebime. Pavyzdžiui, valgant tyloje, ne tik geriau suvirškinamas maistas, mažiau suvalgoma ir lengviau jaučiamasi, bet ir geriau pajuntamas maisto skonis, ryšys su gamta bei savo kūnu.

Žmogaus organizmas yra sistema, kur viskas tarpusavyje susiję, todėl fizinio kūno sveikata neatsiejamai susijusi su proto būsenomis., todėl tyla gali apsaugoti nuo beveik visų kūno ir proto ligų.

Mokslu įrodytas  tylos poveikis

PSO (pasaulinė sveikatos organizacija) skelbia, kad aplinkos triukšmas susijęs su psichikos sutrikimais, nerimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, klausos pablogėjimu, nemiga bei kitomis gerokai sudėtingesnėmis sveikatos problemomis. Tad saugant žmonių gerovę ne tik mėginama techniškai sumažinti triukšmą, bet ir kuriamos tykos praktikos, net gydymo metodikos, padedančios efektyviai atsiriboti tiek nuo išorinio, tiek vidinio triukšmo.

Tylos tyrimai prasidėjo atsitiktinai. Gydytojas Luciano Bernardi 2006 m. analizavo triukšmo bei muzikos fiziologinį poveikį ir padarė stulbinamą atradimą. Kai jo tyrimo dalyviai patekdavo į tylos pauzę tarp triukšmo ir muzikos, jie patirdavo labai malonų poveikį. 2 min. pauzės kur kas labiau atpalaiduodavo smegenis negu 15 min. skambanti atpalaiduojanti muzika arba ilgiau trunkanti tyla, kuri per eksperimentą tvyrodavo prieš pradedant vykdyti mokslinius bandymus. Taip pat mokslo tyrimai liudija, kad tyloje praleistas laikas stebėtinu būdu padeda atsigauti nuo kenksmingo poveikio, patirto triukšmingoje aplinkoje.

Senovės dvasiniai mokytojai tai irgi žinojo. Rytų šventraščiuose rašoma: tyla gydo, ji padeda panirti į savastį, o tylėjimas subalansuoja kūną ir protą.

Biologė Imke Kirste, tyrinėjanti regeneracijos problemas, Djuko universitete (JAV) aptiko dar reikšmingesnį tylos poveikį smegenims. Atlikus eksperimentus paaiškėjo, kad 2 val. tylos per dieną paskatina ląstelių vystymosi procesus toje smegenų srityje, kuri susijusi su atmintimi bei jausmais. Kol žmogus yra tyloje, smegenys gali atnaujinti daugelį kognityvinių gebėjimų. Mokslininkai padarė išvadą, kad tyla padeda naujoms ląstelėms diferencijuotis į neuronus ir integruotis į sistemą. O šis procesas itin reikšmingas psichikos sveikatai. Mat sklandus informacijos (elektrinių impulsų) perdavimas smegenyse reiškia greitesnį ir efektyvesnį jos apdorojimą, taip pat sklandesnį sprendimų priėmimą. Sykiu tyla veikia kaip stresą mažinantis veiksnys. Sumažėjus streso lygiui gerėja koordinacija, ilgainiui atsikuria hormonų pusiausvyra, net stabilizuojasi kraujo spaudimas, žmogus tampa ramesnis ir darbingesnis.

Mokslas patvirtino, kad tyla gyvybiškai reikalinga mūsų smegenims.

Faktai apie triukšmą ir tylą

• 2011 m. PSO paskelbė išvadą, kad 340 mln. žmonių, gyvenančių Vakarų Europoje, kasmet praranda milijoną savo gyvenimo metų dėl neigiamo triukšmo poveikio. PSO taip pat pareiškė, kad 3000 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikroji priežastis – triukšmingos aplinkos daroma įtaka.
• 60–70 dB triukšmas gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą. Dėl to blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, mažėja fizinis ir protinis darbingumas, blogėja judesių koordinacija. Ištirta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinį uždegimą, opaligę bei įvairias neurozes.
• Įrodyta, kad tyla padeda atkurti hipokampo ląsteles. Hipokampas – viena svarbiausių galvos smegenų struktūrų, atsakingų už emocijų formavimąsi, informacijos perkėlimą iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, dėmesio sutelkimą į išorinius objektus. 2 val. tylos per dieną padeda susiformuoti naujoms hipokampo ląstelėms, daro reikšmingą terapinį poveikį gydant Korsakovo sindromą, Alzheimerį, neleidžia lėtėti neuronų sintezės tempams.

Tyla suteikia mums įkvėpimo ir padeda vystytis protui, kūnui bei sielai.

Su meile

Aušra