Kodėl kartais žmonės jaučiasi užstrigę gyvenime?
Vienas iš didžiausių mūsų vidinių poreikių, kuriuos norime patenktinti yra saugumas. 
Saugumą mums suteikia kontrolė.
Mes visi mažiau ar daugiau esame linkę kontroliuoti.
Kontroliuoti jeigu ne veiksmais tai žinojimu kas vyksta. Tai tarsi situacijos valdymas, kai jaučiamės, kad žinome, pažįstame situaciją.
Kontrolė mums suteikia saugumą.
Nuolatinis mokymasis, žinių siekimas, norėjimas sužinoti, taip pat gali būti noras patenktinti kotrolę. Tai poreikis patenkinti savo saugumą- kontroliuoti situaciją.
Prie noro kontroliuoti/saugumo poreikio mes esame prisirišę, kadangi tai mums yra pažįstama. O labiausiai prisirišę mes esame prie savo emocijų ir būsenų, kurios mums yra pažįstamos, nors gali gali būti mums be galo žalingos. Kadangi daugelį veiksmų mes darome nesąmoningai, mes renkamės tai kas yra pažįstama, pažįstamas situacijas, emocijas, būsenas.
Kas įvyksta kai mes negalime sukontroliuoti situacijos? Tada gali atsirasti vidinis kritikas, kuris visada pasirengės mums paaiškinti, ką negerai padarėme, kaltiname save, kad vėl pasielgėme taip pat.
Jeigu yra dalykas, kurio trokšti gyvenime, bet nieko nedarai, kad tai gautum, arba žinai, ką tau reikia daryti, bet nedarai, reiškia net dabartinė nemaloni situacija patenkina kažkokį poreikį, nes kitaip tu to nedarytum.
Būdama(s) šioje situacijoje kažką gauni. Gauni, tą saugumą, kad gali kontroliuoti situaciją.
Mes nedarome pokyčio, nes mums naudingiau būti šioje situacijoje, mes kažką už tai gauname mainais( pasąmoniniame lygmenyje) ir dažnai tai būna kontrolės jausmas, jausmas, kad visa tai pažįstama, nes pasamoniniame lygmenyje pokytis asocijuojasi su baime.
Pvz.: Tau naudinga būti destruktyviuose santykiuose, nes jie primena nesaugų vaikystėje sufofmuotą prisirišimo santyki.
Dažniausiai tai vidinio vaiko žaizdos, kurios viduje nėra užgydytos ir ieškoma saugumo ir meilės iš išorės.
Tada žmogus tampa sustingęs savo destruktyviuose elgesio modeliuose/ elgesio šablonuose (paternuose).
Žinojimas, noras kontroliuoti yra žymiai saugiau negu nežinomybė, o kas bus.
Mes įstrigę pasikartojančiuose, destruktyviuose elgesio modeliuose, paradigmose, šablonuose, kadangi tai mums yra pažįstama, o mūsų protas megsta viską kas yra pažįstama.
Mūsų protui yra naudingiau likti paternuose, kontroliuoti, nuspėti, nors tai gali mus ir žaloti, negu eiti į nežinomybę, į pokytį, nes pokytis asocojuojasi su baime.
Pagalvokite apie situacijas savo gyvenime, kada įvyko pokytis, kada jūs priėmėte sprendimą, nežinodami kaip bus. Gali būti, kad susideliojo tokios aplinkybės, kad jūs jau neturėjote ką prarasti. Pvz, žlugo planai, nutrūko santykiai ir jūs priimėte sprendimą, padarėte pokytį, kuris atnešė jums rezultatą.
Ar atsimenate tokias situacijas?
Dėl ko žmonėms, kurie susiduria su nesėkme, atrodo viską praranda, pasiseka, nes kai jau jie nebeturi ką prarasti, jų nekausto baimė, jie ryžtasi pokyčiui.
O jeigu jūs priimtumėte sprendimą, daryti pokyti savo gyvenime, nes iš tikrųjų jūs ir neturite ko prarasti- na nebent pačią baimę!
Neužtenka žinoti ką turi padaryti, neužtenka mokytis ir studijuoti, nes vien tik mokymasis , skaitymas ir klausymasis gali tapti dar vienu atideliojimo būdu, noru patenkinti savo kontrolės poreikį.
Transformacijai, išeiti iš užstrigimo reikės pokyčio.
Kitaip liksi šioje vietoje kur nori kontroliuoti, kadangi tai yra toks pažįstamas jausmas.
Tai lyg užstrigimas kokone- tu esi šiltame, patogiame kokone, augi, vystaisi, nusprendei kad kadanors išsirisi iš jo, tau čia patinka, tau čia saugu. Stebi visus gražius drugelius, sakai aš irgi taip noriu, bet taip ir neišsiriti iš kokono.
Nes kai reikia daryti pokyti, žengti žingsnį, sakai.. aj gal dar pala, man reikia dar tą padaryti, reikia išmokti, reikia surasti tinkamą laiką, tinkamą mėnulio dieną, reikia darbus nudirbti ar dar daug kitų pasiteisinimų! Aš neesu užtikrinta, gal aš dar liksiu savo saugiame kokone, aš dar nepasiruošusi tapti drugeliu, o čia man ramu, saugu, jauku. 
Taip, nes tu nežinai ką reiškia būti drugeliu!! Išskleisti savo sparnus ir laisvai skristi, gyventi savo gyvenimą, kurio esi verta(s)!!! 
Tol kol esi įkalinęs save pasikartojančiuose elgesio/mąstymo modeliuose, poreikyje kontroliuoti, leidimui baimei kontroliuoti tavo veiksmus, tol kol pokytis asocijuojasi su baime, taip ir liksi savo kokone, nesvarbu kiek sąmoningumo praktikų/knygų/skaitytum, joks pokytis neivyks!
Ir protas sakys, oi kaip aš norėčiau būti drugeliu, bet konono saugumas, kontrolės poreikis tapo tavo saugia zona.
Jeigu jautiesi užstrigęs/užstrigusi ir nieko nedarai nors žinai ką tau reikia daryti paklausk savęs kuo tau tai naudinga? Ką tau tai duoda? Kokį poreikį patenkina?
Tai apsaugo nuo pokyčio, nes pokytis asocijuojasi su baime. Tai tarnauja tau kadangi tau nereikia priimti sprendimų, nereikia inicijuoti galbūt nemalonių pokalbių su žmonėmis, nereikia nuvilti žmonių-tai vėlgi noras patenkinti kontrolės poreikį.Mes visi kontroliuojame skirtingais būdais.
Mes dažnai žinome ką mes turime padaryti, bet taip pat dažnai nenorime to daryti.
Kokį pokytį gali padaryti jau dabar? Kokį žingsnį žengsi jau dabar?
Tai gali būti-parašyti žmogui, iššiųsti savo gyvenino aprašymą, pasiūlyti bendradarbiauti kažkam, nusipirkti bilietą, galiausiai nubrėžti ribas, pakalbėti apie tai ką ilgai atideliojai, galbūt nutraukti santykius kuriuos jau senai turėjai?
Priimk ryžtingą sprendimą- pasižymėk kada tai padarysi.
Kol nepadarysi veiksmo, nesustabdysi pasikartojančių žalingų įpročių, tol niekas nepasikeis. Tai tas pats kas norėti nustoti vartoti alkoholį ir kiekvieną dieną eiti į barą.
Kas tave stabdo ?Baimė?
Ar gali nustoti naudotis baime kaip priežastimi kažko nedaryti?
Tikras pokytis atsitinka tada kai padarome veiksmą. Kai išeiname iš savo šablonų, pakeičiame savo elgesį, išeiname iš pasikartojančių elgesio modelių(paternų) .
Tai ir yra tikra trasformacija. Nesvarbu kiek sąmoningumo bus, kol nebus veiksmo, tol niekas nepasikeis. O veiksmas prasideda nuo minčių ir prisiėmimo atsakomybės už savo minčių procesą.
Tu gali rinktis.
Nepamirškite kokie dideli esate. Tai ką matote tik fizinis kūnas, o jūsų energija yra beribė, vidinė galia yra beribė, meilės galia yra beribė.
Linkiu kiekvienam tai atrasti savyje.
Su meile
Aušra
This article offers a fascinating perspective on the subject. The depth of research and clarity in presentation make it a valuable read for anyone interested in this topic. It’s refreshing to see such well-articulated insights that not only inform but also provoke thoughtful discussion. I particularly appreciated the way the author connected various aspects to provide a comprehensive understanding. It’s clear that a lot of effort went into compiling this piece, and it certainly pays off. Looking forward to reading more from this author and hearing other readers’ thoughts. Keep up the excellent work!
Fantastic article! I appreciate how clearly you explained the topic. Your insights are both informative and thought-provoking. I’m curious about your thoughts on the future implications of this. How do you see this evolving over time? Looking forward to more discussions and perspectives from others. Thanks for sharing!
Great article! I found your perspective on this topic both enlightening and thought-provoking. The way you break down complex ideas into understandable insights is truly commendable. It’s interesting to see how these developments could shape our future. I’m particularly intrigued by your point about potential challenges and would love to dive deeper into that.
For those who are interested in exploring this topic further, I recommend checking out this resource for more detailed information: comprehensive guide. It offers additional insights that complement what’s discussed here.
Looking forward to hearing others’ thoughts and continuing this discussion. Thanks for sharing such valuable information!